/ru/
винтить
/en/
screw
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sraigtuoju | sraigtavau | sraigtuodavau | sraigtuosiu |
| 2p.sg. | sraigtuoji | sraigtavai | sraigtuodavai | sraigtuosi |
| 3p.sg. | sraigtuoja | sraigtavo | sraigtuodavo | sraigtuos |
| 1p.pl. | sraigtuojam, sraigtuojame | sraigtavome, sraigtavom | sraigtuodavome, sraigtuodavom | sraigtuosim, sraigtuosime |
| 2p.pl. | sraigtuojate, sraigtuojat | sraigtavot, sraigtavote | sraigtuodavot, sraigtuodavote | sraigtuosite, sraigtuosit |
| 3p.pl. | sraigtuoja | sraigtavo | sraigtuodavo | sraigtuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sraigtuočiau | sraigtuotumėme, sraigtuotumėm, sraigtuotume |
| 2p. | sraigtuotumei, sraigtuotum | sraigtuotumėt, sraigtuotumėte |
| 3p. | sraigtuotų | sraigtuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sraigtuokime, sraigtuokim | |
| 2p. | sraigtuoki, sraigtuok | sraigtuokit, sraigtuokite |
| 3p. | tesraigtuojie, tesraigtuoja | tesraigtuojie, tesraigtuoja |