|
|
|
|
литовский словарь / išsilupti | | išsilùpti (išsìlupa, išsilùpo) 1. выдрать/выдирать себе; 2. (išsikalti iš kiaušinio) вылупиться/ вылупливаться
/en/ 1. tear out for oneself ; 2. (iš lukšto) hatch
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsilupu | išsilupau | išsilupdavau | išsilupsiu |
---|
2p.sg. | išsilupi | išsilupai | išsilupdavai | išsilupsi |
---|
3p.sg. | išsilupa | išsilupo | išsilupdavo | išsilups |
---|
1p.pl. | išsilupame, išsilupam | išsilupom, išsilupome | išsilupdavome | išsilupsime |
---|
2p.pl. | išsilupate | išsilupote, išsilupot | išsilupdavote | išsilupsite |
---|
3p.pl. | išsilupa | išsilupo | išsilupdavo | išsilups |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsilupčiau | išsiluptumėme, išsiluptume |
---|
2p. | išsiluptum, išsiluptumei | išsiluptumėte |
---|
3p. | išsiluptų | išsiluptų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsilupkim, išsilupkime |
---|
2p. | išsilupki, išsilupk | išsilupkite, išsilupkit |
---|
3p. | teišsilupie, teišsilupa | teišsilupa, teišsilupie |
---|
|