|
|
|
|
литовский словарь / išvainoti | |
išvainóti (išvainója, išvainójo) выругать [разругать]/ругать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išvainoju | išvainojau | išvainodavau | išvainosiu |
|---|
| 2p.sg. | išvainoji | išvainojai | išvainodavai | išvainosi |
|---|
| 3p.sg. | išvainoja | išvainojo | išvainodavo | išvainos |
|---|
| 1p.pl. | išvainojam, išvainojame | išvainojom, išvainojome | išvainodavome, išvainodavom | išvainosime, išvainosim |
|---|
| 2p.pl. | išvainojat, išvainojate | išvainojote, išvainojot | išvainodavote, išvainodavot | išvainosit, išvainosite |
|---|
| 3p.pl. | išvainoja | išvainojo | išvainodavo | išvainos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išvainočiau | išvainotumėm, išvainotumėme, išvainotume |
|---|
| 2p. | išvainotum, išvainotumei | išvainotumėte, išvainotumėt |
|---|
| 3p. | išvainotų | išvainotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išvainokim, išvainokime |
|---|
| 2p. | išvainoki, išvainok | išvainokite, išvainokit |
|---|
| 3p. | teišvainoja, teišvainojie | teišvainoja, teišvainojie |
|---|
|
