|
|
|
|
литовский словарь / įdaiktinti | |
įdáiktinti (įdáiktina, įdáiktino) fil. — овеществить/овеществлять
/en/
fil. materialize, make material
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įdaiktinu | įdaiktinau | įdaiktindavau | įdaiktinsiu |
|---|
| 2p.sg. | įdaiktini | įdaiktinai | įdaiktindavai | įdaiktinsi |
|---|
| 3p.sg. | įdaiktina | įdaiktino | įdaiktindavo | įdaiktins |
|---|
| 1p.pl. | įdaiktinam, įdaiktiname | įdaiktinome, įdaiktinom | įdaiktindavome, įdaiktindavom | įdaiktinsime, įdaiktinsim |
|---|
| 2p.pl. | įdaiktinate, įdaiktinat | įdaiktinote, įdaiktinot | įdaiktindavote, įdaiktindavot | įdaiktinsite, įdaiktinsit |
|---|
| 3p.pl. | įdaiktina | įdaiktino | įdaiktindavo | įdaiktins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įdaiktinčiau | įdaiktintumėm, įdaiktintumėme, įdaiktintume |
|---|
| 2p. | įdaiktintum, įdaiktintumei | įdaiktintumėte, įdaiktintumėt |
|---|
| 3p. | įdaiktintų | įdaiktintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įdaiktinkime, įdaiktinkim |
|---|
| 2p. | įdaiktinki, įdaiktink | įdaiktinkit, įdaiktinkite |
|---|
| 3p. | teįdaiktinie, teįdaiktina | teįdaiktinie, teįdaiktina |
|---|
|
