/ru/
ускорять
/en/
hasten , quicken; expedite; tech. t. p. accelerate; (vykdymą) speed up; žingsnius mend/ speed one's pace, quicken one's steps; tempą gather speed, increase the speed
/de/
beschleunigen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | greitinu | greitinau | greitindavau | greitinsiu |
| 2p.sg. | greitini | greitinai | greitindavai | greitinsi |
| 3p.sg. | greitina | greitino | greitindavo | greitins |
| 1p.pl. | greitinam, greitiname | greitinom, greitinome | greitindavom, greitindavome | greitinsime, greitinsim |
| 2p.pl. | greitinate, greitinat | greitinote, greitinot | greitindavote, greitindavot | greitinsite, greitinsit |
| 3p.pl. | greitina | greitino | greitindavo | greitins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | greitinčiau | greitintumėm, greitintume, greitintumėme |
| 2p. | greitintumei, greitintum | greitintumėte, greitintumėt |
| 3p. | greitintų | greitintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | greitinkime, greitinkim | |
| 2p. | greitink, greitinki | greitinkit, greitinkite |
| 3p. | tegreitinie, tegreitina | tegreitina, tegreitinie |