/ru/
выторговать; выторговывать
/en/
get a reduction/abatement; haggle out; purchase (after much haggling) ;
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išderiu | išderėjau | išderėdavau | išderėsiu |
| 2p.sg. | išderi | išderėjai | išderėdavai | išderėsi |
| 3p.sg. | išderi | išderėjo | išderėdavo | išderės |
| 1p.pl. | išderime, išderim | išderėjome, išderėjom | išderėdavom, išderėdavome | išderėsime, išderėsim |
| 2p.pl. | išderit, išderite | išderėjote, išderėjot | išderėdavote, išderėdavot | išderėsite, išderėsit |
| 3p.pl. | išderi | išderėjo | išderėdavo | išderės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išderėčiau | išderėtumėme, išderėtumėm, išderėtume |
| 2p. | išderėtumei, išderėtum | išderėtumėte, išderėtumėt |
| 3p. | išderėtų | išderėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išderėkim, išderėkime | |
| 2p. | išderėk, išderėki | išderėkit, išderėkite |
| 3p. | teišderi, teišderie | teišderi, teišderie |