|
|
|
|
литовский словарь / piktdžiugiauti | | piktdžiugiáuti (piktdžiugiáuja, piktdžiugiãvo) — злорадствовать;
/en/ gloat over, arba rejoice at, others' misfortune
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | piktdžiugiauju | piktdžiugiavau | piktdžiugiaudavau | piktdžiugiausiu |
---|
2p.sg. | piktdžiugiauji | piktdžiugiavai | piktdžiugiaudavai | piktdžiugiausi |
---|
3p.sg. | piktdžiugiauja | piktdžiugiavo | piktdžiugiaudavo | piktdžiugiaus |
---|
1p.pl. | piktdžiugiaujam, piktdžiugiaujame | piktdžiugiavome, piktdžiugiavom | piktdžiugiaudavom, piktdžiugiaudavome | piktdžiugiausim, piktdžiugiausime |
---|
2p.pl. | piktdžiugiaujate, piktdžiugiaujat | piktdžiugiavote, piktdžiugiavot | piktdžiugiaudavote, piktdžiugiaudavot | piktdžiugiausit, piktdžiugiausite |
---|
3p.pl. | piktdžiugiauja | piktdžiugiavo | piktdžiugiaudavo | piktdžiugiaus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | piktdžiugiaučiau | piktdžiugiautumėme, piktdžiugiautume, piktdžiugiautumėm |
---|
2p. | piktdžiugiautumei, piktdžiugiautum | piktdžiugiautumėt, piktdžiugiautumėte |
---|
3p. | piktdžiugiautų | piktdžiugiautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | piktdžiugiaukim, piktdžiugiaukime |
---|
2p. | piktdžiugiauki, piktdžiugiauk | piktdžiugiaukite, piktdžiugiaukit |
---|
3p. | tepiktdžiugiauja, tepiktdžiugiaujie | tepiktdžiugiauja, tepiktdžiugiaujie |
---|
|