/ru/
впутываться; запутываться
/en/
be/get mixed up (in); entangle oneself (in)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsinarplioju | įsinarpliojau | įsinarpliodavau | įsinarpliosiu |
| 2p.sg. | įsinarplioji | įsinarpliojai | įsinarpliodavai | įsinarpliosi |
| 3p.sg. | įsinarplioja | įsinarpliojo | įsinarpliodavo | įsinarplios |
| 1p.pl. | įsinarpliojam, įsinarpliojame | įsinarpliojom, įsinarpliojome | įsinarpliodavome | įsinarpliosime |
| 2p.pl. | įsinarpliojate | įsinarpliojote, įsinarpliojot | įsinarpliodavote | įsinarpliosite |
| 3p.pl. | įsinarplioja | įsinarpliojo | įsinarpliodavo | įsinarplios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsinarpliočiau | įsinarpliotumėme, įsinarpliotume |
| 2p. | įsinarpliotumei, įsinarpliotum | įsinarpliotumėte |
| 3p. | įsinarpliotų | įsinarpliotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsinarpliokim, įsinarpliokime | |
| 2p. | įsinarplioki, įsinarpliok | įsinarpliokite, įsinarpliokit |
| 3p. | teįsinarplioja, teįsinarpliojie | teįsinarpliojie, teįsinarplioja |