/ru/
проигрывать; терпеть поражение
/en/
lose ; (kovą ir pan.) be defeated; karą (teismo bylą) lose a war (a lawsuit)
/de/
verlieren* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pralaimiu | pralaimėjau | pralaimėdavau | pralaimėsiu |
| 2p.sg. | pralaimi | pralaimėjai | pralaimėdavai | pralaimėsi |
| 3p.sg. | pralaimi | pralaimėjo | pralaimėdavo | pralaimės |
| 1p.pl. | pralaimime, pralaimim | pralaimėjome, pralaimėjom | pralaimėdavome, pralaimėdavom | pralaimėsim, pralaimėsime |
| 2p.pl. | pralaimite, pralaimit | pralaimėjot, pralaimėjote | pralaimėdavot, pralaimėdavote | pralaimėsite, pralaimėsit |
| 3p.pl. | pralaimi | pralaimėjo | pralaimėdavo | pralaimės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pralaimėčiau | pralaimėtumėm, pralaimėtume, pralaimėtumėme |
| 2p. | pralaimėtumei, pralaimėtum | pralaimėtumėte, pralaimėtumėt |
| 3p. | pralaimėtų | pralaimėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pralaimėkim, pralaimėkime | |
| 2p. | pralaimėk, pralaimėki | pralaimėkite, pralaimėkit |
| 3p. | tepralaimie, tepralaimi | tepralaimi, tepralaimie |