/en/
speak ironically (of)
/de/
ironisieren vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | ironizuoju | ironizavau | ironizuodavau | ironizuosiu |
| 2p.sg. | ironizuoji | ironizavai | ironizuodavai | ironizuosi |
| 3p.sg. | ironizuoja | ironizavo | ironizuodavo | ironizuos |
| 1p.pl. | ironizuojame, ironizuojam | ironizavom, ironizavome | ironizuodavom, ironizuodavome | ironizuosim, ironizuosime |
| 2p.pl. | ironizuojate, ironizuojat | ironizavote, ironizavot | ironizuodavot, ironizuodavote | ironizuosit, ironizuosite |
| 3p.pl. | ironizuoja | ironizavo | ironizuodavo | ironizuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ironizuočiau | ironizuotume, ironizuotumėm, ironizuotumėme |
| 2p. | ironizuotum, ironizuotumei | ironizuotumėte, ironizuotumėt |
| 3p. | ironizuotų | ironizuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ironizuokim, ironizuokime | |
| 2p. | ironizuok, ironizuoki | ironizuokit, ironizuokite |
| 3p. | teironizuojie, teironizuoja | teironizuoja, teironizuojie |