/ru/
отчаиваться; приуныть
/en/
be/become dispirited/despondent/ gloomy; lose heart , give way to despair
/de/
verzagen vi
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nusiminu, nusimenu, nusiminiu, nusimintu | nusiminiau, nusimyniau, nusimitau | nusimindavau, nusimisdavau | nusimisiu, nusiminsiu |
| 2p.sg. | nusimeni, nusiminti, nusimini | nusimitai, nusiminei, nusimynei | nusimisdavai, nusimindavai | nusimisi, nusiminsi |
| 3p.sg. | nusimini, nusimina, nusimena, nusiminta | nusimynė, nusimito, nusiminė | nusimindavo, nusimisdavo | nusimis, nusimins |
| 1p.pl. | nusiminim, nusimenam, nusiminame, nusiminam, nusiminime, nusimename, nusimintame, nusimintam | nusimynėme, nusiminėm, nusimitom, nusimynėm, nusiminėme, nusimitome | nusimisdavome, nusimindavome | nusimisime, nusiminsime |
| 2p.pl. | nusimintate, nusiminite, nusimenate, nusiminate | nusiminėte, nusiminėt, nusimitote, nusimitot, nusimynėt, nusimynėte | nusimisdavote, nusimindavote | nusimisite, nusiminsite |
| 3p.pl. | nusiminta, nusimini, nusimina, nusimena | nusiminė, nusimynė, nusimito | nusimisdavo, nusimindavo | nusimis, nusimins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusimisčiau, nusiminčiau | nusimintume, nusimistumėme, nusimintumėme, nusimistume |
| 2p. | nusimistum, nusimintumei, nusimintum, nusimistumei | nusimistumėte, nusimintumėte |
| 3p. | nusimistų, nusimintų | nusimistų, nusimintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusimiskime, nusimiskim, nusiminkime, nusiminkim | |
| 2p. | nusimink, nusimisk, nusimiski, nusiminki | nusimiskite, nusiminkit, nusiminkite, nusimiskit |
| 3p. | tenusimena, tenusimenie, tenusiminie, tenusimintie, tenusiminta, tenusimini, tenusimina | tenusiminie, tenusiminta, tenusimintie, tenusimini, tenusimina, tenusimena, tenusimenie |