|
|
|
|
литовский словарь / įsikilpoti | |
įsikìlpoti (įsikìlpoja, įsikìlpojo) впутаться/впутываться;
į. bėdõn — попасть в беду
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įsikilpoju | įsikilpojau | įsikilpodavau | įsikilposiu |
|---|
| 2p.sg. | įsikilpoji | įsikilpojai | įsikilpodavai | įsikilposi |
|---|
| 3p.sg. | įsikilpoja | įsikilpojo | įsikilpodavo | įsikilpos |
|---|
| 1p.pl. | įsikilpojam, įsikilpojame | įsikilpojome, įsikilpojom | įsikilpodavome | įsikilposime |
|---|
| 2p.pl. | įsikilpojate | įsikilpojot, įsikilpojote | įsikilpodavote | įsikilposite |
|---|
| 3p.pl. | įsikilpoja | įsikilpojo | įsikilpodavo | įsikilpos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įsikilpočiau | įsikilpotume, įsikilpotumėme |
|---|
| 2p. | įsikilpotumei, įsikilpotum | įsikilpotumėte |
|---|
| 3p. | įsikilpotų | įsikilpotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įsikilpokime, įsikilpokim |
|---|
| 2p. | įsikilpok, įsikilpoki | įsikilpokit, įsikilpokite |
|---|
| 3p. | teįsikilpoja, teįsikilpojie | teįsikilpojie, teįsikilpoja |
|---|
|
