|
|
|
|
литовский словарь / išbyrėti | |
išbyrė́ti (išbỹra, išbyrė́jo)
1. высыпаться/высыпаться, рассыпаться/рассыпаться;
mìltai išbyrė́jo ìš maĩšo — мука высыпалась из мешка;
2. выпасть/выпадать;
dañtys išbyrė́jo — зубы выпали;
vìskas išbyrė́jo ìš galvõs — всё исчезло из памяти
/en/
pour out ; spill out; miltai išbyrėjo iš maišo the flour poured out of the sack; dantys išbyrėjo the teeth fell out
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | | išbyrėjau | išbyrėdavau | išbyrėsiu |
|---|
| 2p.sg. | | išbyrėjai | išbyrėdavai | išbyrėsi |
|---|
| 3p.sg. | | išbyrėjo | išbyrėdavo | išbyrės |
|---|
| 1p.pl. | | išbyrėjom, išbyrėjome | išbyrėdavome, išbyrėdavom | išbyrėsim, išbyrėsime |
|---|
| 2p.pl. | | išbyrėjote, išbyrėjot | išbyrėdavote, išbyrėdavot | išbyrėsite, išbyrėsit |
|---|
| 3p.pl. | | išbyrėjo | išbyrėdavo | išbyrės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išbyrėčiau | išbyrėtumėm, išbyrėtume, išbyrėtumėme |
|---|
| 2p. | išbyrėtum, išbyrėtumei | išbyrėtumėte, išbyrėtumėt |
|---|
| 3p. | išbyrėtų | išbyrėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išbyrėkime, išbyrėkim |
|---|
| 2p. | išbyrėk, išbyrėki | išbyrėkite, išbyrėkit |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
