|
|
|
|
литовский словарь / priuogauti | |
priuogáuti (priuogáuja, priuogãvo) набрать/набирать ягод;
p. pìlną pintinė̃lę úogų — набрать полную корзинку ягод
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | priuogauju | priuogavau | priuogaudavau | priuogausiu |
|---|
| 2p.sg. | priuogauji | priuogavai | priuogaudavai | priuogausi |
|---|
| 3p.sg. | priuogauja | priuogavo | priuogaudavo | priuogaus |
|---|
| 1p.pl. | priuogaujam, priuogaujame | priuogavom, priuogavome | priuogaudavom, priuogaudavome | priuogausime, priuogausim |
|---|
| 2p.pl. | priuogaujate, priuogaujat | priuogavot, priuogavote | priuogaudavot, priuogaudavote | priuogausit, priuogausite |
|---|
| 3p.pl. | priuogauja | priuogavo | priuogaudavo | priuogaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | priuogaučiau | priuogautumėm, priuogautumėme, priuogautume |
|---|
| 2p. | priuogautum, priuogautumei | priuogautumėt, priuogautumėte |
|---|
| 3p. | priuogautų | priuogautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | priuogaukim, priuogaukime |
|---|
| 2p. | priuogauk, priuogauki | priuogaukit, priuogaukite |
|---|
| 3p. | tepriuogauja, tepriuogaujie | tepriuogauja, tepriuogaujie |
|---|
|
