|
|
|
|
литовский словарь / įdavinėti | |
įdavinė́ti (įdavinė́ja, įdavinė́jo) džn.
1. (daiktus) вручать;
2. (ką įskundinėti) доносить (на кого)
/en/
1. (įskundinėti) denounce (to), inform (against), report (on smb to smb); 2. (įduoti, įteikti) hand (over to); deliver (to)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įdavinėju | įdavinėjau | įdavinėdavau | įdavinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įdavinėji | įdavinėjai | įdavinėdavai | įdavinėsi |
|---|
| 3p.sg. | įdavinėja | įdavinėjo | įdavinėdavo | įdavinės |
|---|
| 1p.pl. | įdavinėjam, įdavinėjame | įdavinėjom, įdavinėjome | įdavinėdavome, įdavinėdavom | įdavinėsim, įdavinėsime |
|---|
| 2p.pl. | įdavinėjate, įdavinėjat | įdavinėjote, įdavinėjot | įdavinėdavote, įdavinėdavot | įdavinėsit, įdavinėsite |
|---|
| 3p.pl. | įdavinėja | įdavinėjo | įdavinėdavo | įdavinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įdavinėčiau | įdavinėtumėm, įdavinėtumėme, įdavinėtume |
|---|
| 2p. | įdavinėtumei, įdavinėtum | įdavinėtumėte, įdavinėtumėt |
|---|
| 3p. | įdavinėtų | įdavinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įdavinėkim, įdavinėkime |
|---|
| 2p. | įdavinėki, įdavinėk | įdavinėkite, įdavinėkit |
|---|
| 3p. | teįdavinėjie, teįdavinėja | teįdavinėja, teįdavinėjie |
|---|
|
