/en/
invent; (meluoti) make up; concoct; fabricate
/de/
erfinden* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išgalvoju | išgalvojau | išgalvodavau | išgalvosiu |
| 2p.sg. | išgalvoji | išgalvojai | išgalvodavai | išgalvosi |
| 3p.sg. | išgalvoja | išgalvojo | išgalvodavo | išgalvos |
| 1p.pl. | išgalvojam, išgalvojame | išgalvojome, išgalvojom | išgalvodavome, išgalvodavom | išgalvosime, išgalvosim |
| 2p.pl. | išgalvojate, išgalvojat | išgalvojote, išgalvojot | išgalvodavote, išgalvodavot | išgalvosite, išgalvosit |
| 3p.pl. | išgalvoja | išgalvojo | išgalvodavo | išgalvos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgalvočiau | išgalvotumėme, išgalvotumėm, išgalvotume |
| 2p. | išgalvotum, išgalvotumei | išgalvotumėt, išgalvotumėte |
| 3p. | išgalvotų | išgalvotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgalvokime, išgalvokim | |
| 2p. | išgalvoki, išgalvok | išgalvokit, išgalvokite |
| 3p. | teišgalvoja, teišgalvojie | teišgalvoja, teišgalvojie |