/ru/
выпрашивать; выпроваживать
/en/
1. (dovaną) get (smth out of smb); get (smb) to give one (smth); 2. (išvyti, išvaryti) send packing, send about one's business , get rid (of)
/de/
abbeten - vt (iš)melsti; abbetteln - vt 1 (j-m)(iš)prašyti, (iš)abbeten - vt (iš)melsti; abbetteln - vt 1 (j-m)(iš)prašyti, (iš)maldauti; 2 elgetauti, prašinėti išmaldos.
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išprašau | išprašiau | išprašydavau | išprašysiu |
| 2p.sg. | išprašai | išprašei | išprašydavai | išprašysi |
| 3p.sg. | išprašo | išprašė | išprašydavo | išprašys |
| 1p.pl. | išprašome, išprašom | išprašėm, išprašėme | išprašydavom, išprašydavome | išprašysime, išprašysim |
| 2p.pl. | išprašot, išprašote | išprašėte, išprašėt | išprašydavote, išprašydavot | išprašysite, išprašysit |
| 3p.pl. | išprašo | išprašė | išprašydavo | išprašys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išprašyčiau | išprašytume, išprašytumėme, išprašytumėm |
| 2p. | išprašytum, išprašytumei | išprašytumėt, išprašytumėte |
| 3p. | išprašytų | išprašytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išprašykime, išprašykim | |
| 2p. | išprašyk, išprašyki | išprašykit, išprašykite |
| 3p. | teišprašai, teišprašo | teišprašo, teišprašai |