/ru/
топить; растоплять; плавить; растворять
/en/
1. melt; (taukus t. p.) render; (metalą aukštoje temperatūroje) fuse; 2. chem. dissolve
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | tirpinu | tirpinau | tirpindavau | tirpinsiu |
2p.sg. | tirpini | tirpinai | tirpindavai | tirpinsi |
3p.sg. | tirpina | tirpino | tirpindavo | tirpins |
1p.pl. | tirpinam, tirpiname | tirpinome, tirpinom | tirpindavome, tirpindavom | tirpinsim, tirpinsime |
2p.pl. | tirpinate, tirpinat | tirpinote, tirpinot | tirpindavot, tirpindavote | tirpinsit, tirpinsite |
3p.pl. | tirpina | tirpino | tirpindavo | tirpins |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | tirpinčiau | tirpintumėm, tirpintume, tirpintumėme |
2p. | tirpintum, tirpintumei | tirpintumėt, tirpintumėte |
3p. | tirpintų | tirpintų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | tirpinkim, tirpinkime | |
2p. | tirpinki, tirpink | tirpinkite, tirpinkit |
3p. | tetirpina, tetirpinie | tetirpinie, tetirpina |