/ru/
подозревать; заподозрить
/en/
(ką kuo) suspect (smb of); į. ką vogus suspect smb of stealing/thieving ; į. ką nors išdavimu suspect smb of treason
/de/
(kuo) verdächtigen vt (G)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įtariu, įtarau | įtariau | įtardavau | įtarsiu |
| 2p.sg. | įtarai, įtari | įtarei | įtardavai | įtarsi |
| 3p.sg. | įtaro, įtaria | įtarė | įtardavo | įtars |
| 1p.pl. | įtariam, įtarom, įtarome, įtariame | įtarėm, įtarėme | įtardavome, įtardavom | įtarsim, įtarsime |
| 2p.pl. | įtariate, įtarot, įtariat, įtarote | įtarėte, įtarėt | įtardavote, įtardavot | įtarsit, įtarsite |
| 3p.pl. | įtaro, įtaria | įtarė | įtardavo | įtars |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įtarčiau | įtartumėme, įtartume, įtartumėm |
| 2p. | įtartumei, įtartum | įtartumėt, įtartumėte |
| 3p. | įtartų | įtartų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įtarkim, įtarkime | |
| 2p. | įtark, įtarki | įtarkite, įtarkit |
| 3p. | teįtaro, teįtaria, teįtarie, teįtarai | teįtarai, teįtaro, teįtarie, teįtaria |