/ru/
вторить
/en/
1. (kartoti) repeat, do for the second time; 2. (dainuojant) take the second part
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | antrinu | antrinau | antrindavau | antrinsiu |
| 2p.sg. | antrini | antrinai | antrindavai | antrinsi |
| 3p.sg. | antrina | antrino | antrindavo | antrins |
| 1p.pl. | antriname, antrinam | antrinom, antrinome | antrindavom, antrindavome | antrinsime, antrinsim |
| 2p.pl. | antrinat, antrinate | antrinote, antrinot | antrindavot, antrindavote | antrinsite, antrinsit |
| 3p.pl. | antrina | antrino | antrindavo | antrins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | antrinčiau | antrintumėm, antrintume, antrintumėme |
| 2p. | antrintum, antrintumei | antrintumėte, antrintumėt |
| 3p. | antrintų | antrintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | antrinkime, antrinkim | |
| 2p. | antrink, antrinki | antrinkite, antrinkit |
| 3p. | teantrina, teantrinie | teantrinie, teantrina |