/en/
liberate; emancipate; (paleisti) set free, release
/de/
befreien vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išlaisvinu | išlaisvinau | išlaisvindavau | išlaisvinsiu |
| 2p.sg. | išlaisvini | išlaisvinai | išlaisvindavai | išlaisvinsi |
| 3p.sg. | išlaisvina | išlaisvino | išlaisvindavo | išlaisvins |
| 1p.pl. | išlaisviname, išlaisvinam | išlaisvinome, išlaisvinom | išlaisvindavome, išlaisvindavom | išlaisvinsim, išlaisvinsime |
| 2p.pl. | išlaisvinate, išlaisvinat | išlaisvinote, išlaisvinot | išlaisvindavote, išlaisvindavot | išlaisvinsite, išlaisvinsit |
| 3p.pl. | išlaisvina | išlaisvino | išlaisvindavo | išlaisvins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išlaisvinčiau | išlaisvintumėm, išlaisvintume, išlaisvintumėme |
| 2p. | išlaisvintum, išlaisvintumei | išlaisvintumėte, išlaisvintumėt |
| 3p. | išlaisvintų | išlaisvintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išlaisvinkime, išlaisvinkim | |
| 2p. | išlaisvinki, išlaisvink | išlaisvinkit, išlaisvinkite |
| 3p. | teišlaisvina, teišlaisvinie | teišlaisvinie, teišlaisvina |