|
|
|
|
литовский словарь / išsvilinti | |
išsvìlinti (išsvìlina, išsvìlino) выжечь/выжигать; спалить/спаливать
/en/
singe/burn out
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsvilinu | išsvilinau | išsvilindavau | išsvilinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išsvilini | išsvilinai | išsvilindavai | išsvilinsi |
|---|
| 3p.sg. | išsvilina | išsvilino | išsvilindavo | išsvilins |
|---|
| 1p.pl. | išsviliname, išsvilinam | išsvilinome, išsvilinom | išsvilindavome, išsvilindavom | išsvilinsim, išsvilinsime |
|---|
| 2p.pl. | išsvilinat, išsvilinate | išsvilinote, išsvilinot | išsvilindavot, išsvilindavote | išsvilinsite, išsvilinsit |
|---|
| 3p.pl. | išsvilina | išsvilino | išsvilindavo | išsvilins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsvilinčiau | išsvilintumėme, išsvilintumėm, išsvilintume |
|---|
| 2p. | išsvilintum, išsvilintumei | išsvilintumėt, išsvilintumėte |
|---|
| 3p. | išsvilintų | išsvilintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsvilinkime, išsvilinkim |
|---|
| 2p. | išsvilink, išsvilinki | išsvilinkit, išsvilinkite |
|---|
| 3p. | teišsvilina, teišsvilinie | teišsvilina, teišsvilinie |
|---|
|
