|
|
|
|
литовский словарь / prigargaliuoti | |
prigargaliúoti (prigargaliúoja, prigargaliãvo), prigargė́ti (prìgarga, prigargė́jo) šnek. утонуть/тонуть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prigargaliuoju | prigargaliavau | prigargaliuodavau | prigargaliuosiu |
|---|
| 2p.sg. | prigargaliuoji | prigargaliavai | prigargaliuodavai | prigargaliuosi |
|---|
| 3p.sg. | prigargaliuoja | prigargaliavo | prigargaliuodavo | prigargaliuos |
|---|
| 1p.pl. | prigargaliuojame, prigargaliuojam | prigargaliavome, prigargaliavom | prigargaliuodavom, prigargaliuodavome | prigargaliuosim, prigargaliuosime |
|---|
| 2p.pl. | prigargaliuojate, prigargaliuojat | prigargaliavot, prigargaliavote | prigargaliuodavote, prigargaliuodavot | prigargaliuosit, prigargaliuosite |
|---|
| 3p.pl. | prigargaliuoja | prigargaliavo | prigargaliuodavo | prigargaliuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prigargaliuočiau | prigargaliuotumėme, prigargaliuotume, prigargaliuotumėm |
|---|
| 2p. | prigargaliuotumei, prigargaliuotum | prigargaliuotumėt, prigargaliuotumėte |
|---|
| 3p. | prigargaliuotų | prigargaliuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prigargaliuokime, prigargaliuokim |
|---|
| 2p. | prigargaliuok, prigargaliuoki | prigargaliuokite, prigargaliuokit |
|---|
| 3p. | teprigargaliuojie, teprigargaliuoja | teprigargaliuojie, teprigargaliuoja |
|---|
|
