|
|
|
|
литовский словарь / įsireikti | | įsireĩkti (įsireĩkia, įsìreikė) понадобиться, потребоваться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įsireikiu | įsireikiau | įsireikdavau | įsireiksiu |
---|
2p.sg. | įsireiki | įsireikei | įsireikdavai | įsireiksi |
---|
3p.sg. | įsireikia | įsireikė | įsireikdavo | įsireiks |
---|
1p.pl. | įsireikiame, įsireikiam | įsireikėme, įsireikėm | įsireikdavome | įsireiksime |
---|
2p.pl. | įsireikiate | įsireikėte, įsireikėt | įsireikdavote | įsireiksite |
---|
3p.pl. | įsireikia | įsireikė | įsireikdavo | įsireiks |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įsireikčiau | įsireiktumėme, įsireiktume |
---|
2p. | įsireiktum, įsireiktumei | įsireiktumėte |
---|
3p. | įsireiktų | įsireiktų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įsireikim, įsireikime |
---|
2p. | įsireik, įsireiki | įsireikit, įsireikite |
---|
3p. | teįsireikie, teįsireikia | teįsireikie, teįsireikia |
---|
|