/en/
ignore; (nepaisyti) disregard
/de/
ignorieren vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | ignoruoju | ignoravau | ignoruodavau | ignoruosiu |
| 2p.sg. | ignoruoji | ignoravai | ignoruodavai | ignoruosi |
| 3p.sg. | ignoruoja | ignoravo | ignoruodavo | ignoruos |
| 1p.pl. | ignoruojam, ignoruojame | ignoravome, ignoravom | ignoruodavome, ignoruodavom | ignoruosim, ignoruosime |
| 2p.pl. | ignoruojate, ignoruojat | ignoravot, ignoravote | ignoruodavot, ignoruodavote | ignoruosite, ignoruosit |
| 3p.pl. | ignoruoja | ignoravo | ignoruodavo | ignoruos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ignoruočiau | ignoruotume, ignoruotumėm, ignoruotumėme |
| 2p. | ignoruotum, ignoruotumei | ignoruotumėt, ignoruotumėte |
| 3p. | ignoruotų | ignoruotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ignoruokime, ignoruokim | |
| 2p. | ignoruok, ignoruoki | ignoruokit, ignoruokite |
| 3p. | teignoruojie, teignoruoja | teignoruojie, teignoruoja |