/ru/
сплющиваться; спадать (лицо)
/en/
grow/become flat; (apie veidą, skaudulį t. p.) sink
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | bliūkštu, bliūkštu | bliūškau, bliuškau | bliūkšdavau, bliukšdavau | bliukšiu, bliūkšiu |
| 2p.sg. | bliūkšti, bliūkšti | bliuškai, bliūškai | bliukšdavai, bliūkšdavai | bliukši, bliūkši |
| 3p.sg. | bliūkšta, bliūkšta | bliuško, bliūško | bliūkšdavo, bliukšdavo | bliukš, bliūkš |
| 1p.pl. | bliūkštam, bliūkštame, bliūkštame, bliūkštam | bliuškom, bliūškom, bliuškome, bliūškome | bliukšdavom, bliūkšdavome, bliukšdavome, bliūkšdavom | bliūkšim, bliukšim, bliukšime, bliūkšime |
| 2p.pl. | bliūkštat, bliūkštat, bliūkštate, bliūkštate | bliuškote, bliūškote, bliūškot, bliuškot | bliukšdavote, bliūkšdavot, bliūkšdavote, bliukšdavot | bliukšit, bliūkšite, bliūkšit, bliukšite |
| 3p.pl. | bliūkšta, bliūkšta | bliuško, bliūško | bliūkšdavo, bliukšdavo | bliukš, bliūkš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | bliūkščiau, bliukščiau | bliukštumėme, bliukštumėm, bliūkštume, bliūkštumėme, bliukštume, bliūkštumėm |
| 2p. | bliūkštumei, bliukštumei, bliukštum, bliūkštum | bliukštumėte, bliūkštumėt, bliukštumėt, bliūkštumėte |
| 3p. | bliūkštų, bliukštų | bliukštų, bliūkštų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | bliukškime, bliukškim, bliūkškim, bliūkškime | |
| 2p. | bliukšk, bliūkšk, bliukški, bliūkški | bliūkškite, bliukškite, bliukškit, bliūkškit |
| 3p. | tebliūkštie, tebliūkšta, tebliūkštie, tebliūkšta | tebliūkštie, tebliūkšta, tebliūkštie, tebliūkšta |