|
|
|
|
литовский словарь / sušnekėti | | sušnekė́ti (sùšneka, sušnekė́jo) (sutarti) сговориться/ сговариваться, утовориться/уговариваться
/en/ žr. sukalbėti
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sušneku | sušnekėjau | sušnekėdavau | sušnekėsiu |
---|
2p.sg. | sušneki | sušnekėjai | sušnekėdavai | sušnekėsi |
---|
3p.sg. | sušneka | sušnekėjo | sušnekėdavo | sušnekės |
---|
1p.pl. | sušnekam, sušnekame | sušnekėjome, sušnekėjom | sušnekėdavom, sušnekėdavome | sušnekėsim, sušnekėsime |
---|
2p.pl. | sušnekat, sušnekate | sušnekėjot, sušnekėjote | sušnekėdavot, sušnekėdavote | sušnekėsite, sušnekėsit |
---|
3p.pl. | sušneka | sušnekėjo | sušnekėdavo | sušnekės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sušnekėčiau | sušnekėtumėm, sušnekėtume, sušnekėtumėme |
---|
2p. | sušnekėtumei, sušnekėtum | sušnekėtumėte, sušnekėtumėt |
---|
3p. | sušnekėtų | sušnekėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sušnekėkime, sušnekėkim |
---|
2p. | sušnekėki, sušnekėk | sušnekėkit, sušnekėkite |
---|
3p. | tesušnekie, tesušneka | tesušneka, tesušnekie |
---|
|