|
|
|
|
литовский словарь / šokiruoti | | šokirúoti (šokirúoja, šokirãvo) шокировать; šokirúojantis elgesỹs — шокирующее поведение
/en/ shock, scandalize.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | šokiruoju | šokiravau | šokiruodavau | šokiruosiu |
---|
2p.sg. | šokiruoji | šokiravai | šokiruodavai | šokiruosi |
---|
3p.sg. | šokiruoja | šokiravo | šokiruodavo | šokiruos |
---|
1p.pl. | šokiruojame, šokiruojam | šokiravome, šokiravom | šokiruodavom, šokiruodavome | šokiruosime, šokiruosim |
---|
2p.pl. | šokiruojat, šokiruojate | šokiravote, šokiravot | šokiruodavote, šokiruodavot | šokiruosite, šokiruosit |
---|
3p.pl. | šokiruoja | šokiravo | šokiruodavo | šokiruos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | šokiruočiau | šokiruotume, šokiruotumėm, šokiruotumėme |
---|
2p. | šokiruotum, šokiruotumei | šokiruotumėt, šokiruotumėte |
---|
3p. | šokiruotų | šokiruotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | šokiruokim, šokiruokime |
---|
2p. | šokiruoki, šokiruok | šokiruokite, šokiruokit |
---|
3p. | tešokiruoja, tešokiruojie | tešokiruoja, tešokiruojie |
---|
|