/ru/
взаимодействовать
/en/
knyg. interact, act reciprocally; kar. co-operate
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sąveikauju | sąveikavau | sąveikaudavau | sąveikausiu |
| 2p.sg. | sąveikauji | sąveikavai | sąveikaudavai | sąveikausi |
| 3p.sg. | sąveikauja | sąveikavo | sąveikaudavo | sąveikaus |
| 1p.pl. | sąveikaujame, sąveikaujam | sąveikavom, sąveikavome | sąveikaudavome, sąveikaudavom | sąveikausim, sąveikausime |
| 2p.pl. | sąveikaujat, sąveikaujate | sąveikavote, sąveikavot | sąveikaudavote, sąveikaudavot | sąveikausite, sąveikausit |
| 3p.pl. | sąveikauja | sąveikavo | sąveikaudavo | sąveikaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sąveikaučiau | sąveikautumėm, sąveikautumėme, sąveikautume |
| 2p. | sąveikautum, sąveikautumei | sąveikautumėte, sąveikautumėt |
| 3p. | sąveikautų | sąveikautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sąveikaukime, sąveikaukim | |
| 2p. | sąveikauk, sąveikauki | sąveikaukite, sąveikaukit |
| 3p. | tesąveikauja, tesąveikaujie | tesąveikaujie, tesąveikauja |