|
|
|
|
литовский словарь / paskainioti | | paskáinioti (paskáinioja, paskáiniojo) džn. щипать/пощипать, срывать/сорвать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | paskainioju | paskainiojau | paskainiodavau | paskainiosiu |
---|
2p.sg. | paskainioji | paskainiojai | paskainiodavai | paskainiosi |
---|
3p.sg. | paskainioja | paskainiojo | paskainiodavo | paskainios |
---|
1p.pl. | paskainiojame, paskainiojam | paskainiojom, paskainiojome | paskainiodavom, paskainiodavome | paskainiosime, paskainiosim |
---|
2p.pl. | paskainiojate, paskainiojat | paskainiojot, paskainiojote | paskainiodavote, paskainiodavot | paskainiosit, paskainiosite |
---|
3p.pl. | paskainioja | paskainiojo | paskainiodavo | paskainios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | paskainiočiau | paskainiotumėme, paskainiotume, paskainiotumėm |
---|
2p. | paskainiotumei, paskainiotum | paskainiotumėte, paskainiotumėt |
---|
3p. | paskainiotų | paskainiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | paskainiokim, paskainiokime |
---|
2p. | paskainiok, paskainioki | paskainiokite, paskainiokit |
---|
3p. | tepaskainioja, tepaskainiojie | tepaskainioja, tepaskainiojie |
---|
|