|
|
|
|
литовский словарь / zvėgauti | |
zvė́gauti (zvė́gauja, zvė́gavo), zvė́goti (zvė́goja, zvė́gojo) šnek. — болтать šnek., говорить [нести] вздор
/en/
chatter, talk nonsense/rubbish
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | zvėgauju | zvėgavau | zvėgaudavau | zvėgausiu |
|---|
| 2p.sg. | zvėgauji | zvėgavai | zvėgaudavai | zvėgausi |
|---|
| 3p.sg. | zvėgauja | zvėgavo | zvėgaudavo | zvėgaus |
|---|
| 1p.pl. | zvėgaujam, zvėgaujame | zvėgavom, zvėgavome | zvėgaudavome, zvėgaudavom | zvėgausim, zvėgausime |
|---|
| 2p.pl. | zvėgaujate, zvėgaujat | zvėgavote, zvėgavot | zvėgaudavote, zvėgaudavot | zvėgausit, zvėgausite |
|---|
| 3p.pl. | zvėgauja | zvėgavo | zvėgaudavo | zvėgaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | zvėgaučiau | zvėgautumėme, zvėgautume, zvėgautumėm |
|---|
| 2p. | zvėgautum, zvėgautumei | zvėgautumėt, zvėgautumėte |
|---|
| 3p. | zvėgautų | zvėgautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | zvėgaukim, zvėgaukime |
|---|
| 2p. | zvėgauk, zvėgauki | zvėgaukite, zvėgaukit |
|---|
| 3p. | tezvėgauja, tezvėgaujie | tezvėgaujie, tezvėgauja |
|---|
|
