/ru/
отстать; отставать; заменять (собой); замещать
/en/
1. leave/let (smb) alone; atstok nuo manęs! leave me alone.; 2. take the place (of), serve (as substitute) (for); ji atstojo vaikui motiną she was a mother to the child
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atstoju | atstojau | atstodavau | atstosiu |
| 2p.sg. | atstoji | atstojai | atstodavai | atstosi |
| 3p.sg. | atstoja | atstojo | atstodavo | atstos |
| 1p.pl. | atstojam, atstojame | atstojome, atstojom | atstodavom, atstodavome | atstosime, atstosim |
| 2p.pl. | atstojat, atstojate | atstojot, atstojote | atstodavote, atstodavot | atstosite, atstosit |
| 3p.pl. | atstoja | atstojo | atstodavo | atstos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atstočiau | atstotume, atstotumėm, atstotumėme |
| 2p. | atstotum, atstotumei | atstotumėt, atstotumėte |
| 3p. | atstotų | atstotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atstokime, atstokim | |
| 2p. | atstok, atstoki | atstokit, atstokite |
| 3p. | teatstojie, teatstoja | teatstojie, teatstoja |