/ru/
раструсить (сено); встряхивать
/en/
strew.
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | iškraikau | iškraikiau | iškraikydavau | iškraikysiu |
| 2p.sg. | iškraikai | iškraikei | iškraikydavai | iškraikysi |
| 3p.sg. | iškraiko | iškraikė | iškraikydavo | iškraikys |
| 1p.pl. | iškraikome, iškraikom | iškraikėm, iškraikėme | iškraikydavome, iškraikydavom | iškraikysim, iškraikysime |
| 2p.pl. | iškraikot, iškraikote | iškraikėte, iškraikėt | iškraikydavote, iškraikydavot | iškraikysit, iškraikysite |
| 3p.pl. | iškraiko | iškraikė | iškraikydavo | iškraikys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškraikyčiau | iškraikytumėm, iškraikytumėme, iškraikytume |
| 2p. | iškraikytumei, iškraikytum | iškraikytumėt, iškraikytumėte |
| 3p. | iškraikytų | iškraikytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškraikykim, iškraikykime | |
| 2p. | iškraikyki, iškraikyk | iškraikykite, iškraikykit |
| 3p. | teiškraiko, teiškraikai | teiškraikai, teiškraiko |