/ru/
быть в силах; смочь
/en/
be able; padėsiu kiek išgalėsiu I will do all I can
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išgaliu | išgalėjau | išgalėdavau | išgalėsiu |
| 2p.sg. | išgali | išgalėjai | išgalėdavai | išgalėsi |
| 3p.sg. | išgali | išgalėjo | išgalėdavo | išgalės |
| 1p.pl. | išgalime, išgalim | išgalėjom, išgalėjome | išgalėdavome, išgalėdavom | išgalėsim, išgalėsime |
| 2p.pl. | išgalit, išgalite | išgalėjote, išgalėjot | išgalėdavote, išgalėdavot | išgalėsit, išgalėsite |
| 3p.pl. | išgali | išgalėjo | išgalėdavo | išgalės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgalėčiau | išgalėtumėme, išgalėtume, išgalėtumėm |
| 2p. | išgalėtumei, išgalėtum | išgalėtumėt, išgalėtumėte |
| 3p. | išgalėtų | išgalėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgalėkime, išgalėkim | |
| 2p. | išgalėk, išgalėki | išgalėkite, išgalėkit |
| 3p. | teišgali, teišgalie | teišgali, teišgalie |