/ru/
лопаться, растрескиваться; рваться, обрываться
/en/
(apie odą ir pan.) chap
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | trūkinėju | trūkinėjau | trūkinėdavau | trūkinėsiu |
| 2p.sg. | trūkinėji | trūkinėjai | trūkinėdavai | trūkinėsi |
| 3p.sg. | trūkinėja | trūkinėjo | trūkinėdavo | trūkinės |
| 1p.pl. | trūkinėjame, trūkinėjam | trūkinėjom, trūkinėjome | trūkinėdavom, trūkinėdavome | trūkinėsim, trūkinėsime |
| 2p.pl. | trūkinėjat, trūkinėjate | trūkinėjote, trūkinėjot | trūkinėdavote, trūkinėdavot | trūkinėsite, trūkinėsit |
| 3p.pl. | trūkinėja | trūkinėjo | trūkinėdavo | trūkinės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | trūkinėčiau | trūkinėtumėm, trūkinėtumėme, trūkinėtume |
| 2p. | trūkinėtum, trūkinėtumei | trūkinėtumėt, trūkinėtumėte |
| 3p. | trūkinėtų | trūkinėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | trūkinėkime, trūkinėkim | |
| 2p. | trūkinėki, trūkinėk | trūkinėkit, trūkinėkite |
| 3p. | tetrūkinėjie, tetrūkinėja | tetrūkinėjie, tetrūkinėja |