|
|
|
|
литовский словарь / išgurėti | |
išgurė́ti (ìšgura, išgurė́jo) tarm. žr. ištrupėti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | | išgurėjau | išgurėdavau | išgurėsiu |
|---|
| 2p.sg. | | išgurėjai | išgurėdavai | išgurėsi |
|---|
| 3p.sg. | | išgurėjo | išgurėdavo | išgurės |
|---|
| 1p.pl. | | išgurėjom, išgurėjome | išgurėdavome, išgurėdavom | išgurėsime, išgurėsim |
|---|
| 2p.pl. | | išgurėjote, išgurėjot | išgurėdavote, išgurėdavot | išgurėsit, išgurėsite |
|---|
| 3p.pl. | | išgurėjo | išgurėdavo | išgurės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgurėčiau | išgurėtume, išgurėtumėm, išgurėtumėme |
|---|
| 2p. | išgurėtumei, išgurėtum | išgurėtumėte, išgurėtumėt |
|---|
| 3p. | išgurėtų | išgurėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgurėkim, išgurėkime |
|---|
| 2p. | išgurėki, išgurėk | išgurėkit, išgurėkite |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
