|
|
|
|
литовский словарь / sugulėti | |
sugulė́ti (sùguli, sugulė́jo) измять/мять [смять/ сминать] лёжа
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suguliu | sugulėjau | sugulėdavau | sugulėsiu |
|---|
| 2p.sg. | suguli | sugulėjai | sugulėdavai | sugulėsi |
|---|
| 3p.sg. | suguli | sugulėjo | sugulėdavo | sugulės |
|---|
| 1p.pl. | sugulim, sugulime | sugulėjome, sugulėjom | sugulėdavom, sugulėdavome | sugulėsim, sugulėsime |
|---|
| 2p.pl. | sugulite, sugulit | sugulėjot, sugulėjote | sugulėdavote, sugulėdavot | sugulėsite, sugulėsit |
|---|
| 3p.pl. | suguli | sugulėjo | sugulėdavo | sugulės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sugulėčiau | sugulėtumėme, sugulėtumėm, sugulėtume |
|---|
| 2p. | sugulėtum, sugulėtumei | sugulėtumėt, sugulėtumėte |
|---|
| 3p. | sugulėtų | sugulėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sugulėkime, sugulėkim |
|---|
| 2p. | sugulėk, sugulėki | sugulėkite, sugulėkit |
|---|
| 3p. | tesuguli, tesugulie | tesugulie, tesuguli |
|---|
|
