|
|
|
|
литовский словарь / atsimylėti | | atsimylė́ti (atsimýli, atsimylė́jo) перестать/переставать любить; разлюбить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | atsimyliu | atsimylėjau | atsimylėdavau | atsimylėsiu |
---|
2p.sg. | atsimyli | atsimylėjai | atsimylėdavai | atsimylėsi |
---|
3p.sg. | atsimyli | atsimylėjo | atsimylėdavo | atsimylės |
---|
1p.pl. | atsimylime, atsimylim | atsimylėjom, atsimylėjome | atsimylėdavome | atsimylėsime |
---|
2p.pl. | atsimylite | atsimylėjote, atsimylėjot | atsimylėdavote | atsimylėsite |
---|
3p.pl. | atsimyli | atsimylėjo | atsimylėdavo | atsimylės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | atsimylėčiau | atsimylėtume, atsimylėtumėme |
---|
2p. | atsimylėtumei, atsimylėtum | atsimylėtumėte |
---|
3p. | atsimylėtų | atsimylėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | atsimylėkim, atsimylėkime |
---|
2p. | atsimylėk, atsimylėki | atsimylėkit, atsimylėkite |
---|
3p. | teatsimylie, teatsimyli | teatsimylie, teatsimyli |
---|
|