|
|
|
|
литовский словарь / nuskambėti | |
nuskambė́ti (nùskamba, nuskambė́jo) прозвучать [отзвучать/звучать; прозвенеть/звенеть; огласиться/оглашаться;
miškè nuskambė́jo juõkas — лес огласился смехом;
nuskambė́jo paskutìnis skambùtis — прозвучал последний звонок
/en/
ring (out), sound; nuskambėjo šūvis a shot rang out; šlovė apie jo žygius nuskambėjo po visą šalį his deeds rang through the country
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | nuskambu | nuskambėjau | nuskambėdavau | nuskambėsiu |
|---|
| 2p.sg. | nuskambi | nuskambėjai | nuskambėdavai | nuskambėsi |
|---|
| 3p.sg. | nuskamba | nuskambėjo | nuskambėdavo | nuskambės |
|---|
| 1p.pl. | nuskambam, nuskambame | nuskambėjome, nuskambėjom | nuskambėdavom, nuskambėdavome | nuskambėsime, nuskambėsim |
|---|
| 2p.pl. | nuskambate, nuskambat | nuskambėjote, nuskambėjot | nuskambėdavote, nuskambėdavot | nuskambėsit, nuskambėsite |
|---|
| 3p.pl. | nuskamba | nuskambėjo | nuskambėdavo | nuskambės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | nuskambėčiau | nuskambėtume, nuskambėtumėm, nuskambėtumėme |
|---|
| 2p. | nuskambėtum, nuskambėtumei | nuskambėtumėt, nuskambėtumėte |
|---|
| 3p. | nuskambėtų | nuskambėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | nuskambėkim, nuskambėkime |
|---|
| 2p. | nuskambėki, nuskambėk | nuskambėkite, nuskambėkit |
|---|
| 3p. | tenuskambie, tenuskamba | tenuskamba, tenuskambie |
|---|
|
