|
|
|
|
литовский словарь / pribaigti | |
pribaĩgti (pribaĩgia, prìbaigė) прикончить/приканчивать, добить/добивать; доконать;
p. žvė́rį — прикончить зверя
/en/
1. (nužudyti) finish off, do to death ; karštligė vos nepribaigė manęs the fever nearly finished me off;2. (nuvarginti) tire out, exhaust; 3. (padaryti iki galo) finish
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pribaigiu | pribaigiau | pribaigdavau | pribaigsiu |
|---|
| 2p.sg. | pribaigi | pribaigei | pribaigdavai | pribaigsi |
|---|
| 3p.sg. | pribaigia | pribaigė | pribaigdavo | pribaigs |
|---|
| 1p.pl. | pribaigiam, pribaigiame | pribaigėme, pribaigėm | pribaigdavom, pribaigdavome | pribaigsim, pribaigsime |
|---|
| 2p.pl. | pribaigiate, pribaigiat | pribaigėt, pribaigėte | pribaigdavot, pribaigdavote | pribaigsit, pribaigsite |
|---|
| 3p.pl. | pribaigia | pribaigė | pribaigdavo | pribaigs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pribaigčiau | pribaigtumėm, pribaigtume, pribaigtumėme |
|---|
| 2p. | pribaigtum, pribaigtumei | pribaigtumėt, pribaigtumėte |
|---|
| 3p. | pribaigtų | pribaigtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pribaikime, pribaikim |
|---|
| 2p. | pribaiki, pribaik | pribaikit, pribaikite |
|---|
| 3p. | tepribaigia, tepribaigie | tepribaigie, tepribaigia |
|---|
|
