|
|
|
|
литовский словарь / išsiplėtoti | | išsiplėtóti (išsiplėtója, išsiplėtójo) — развиться/развиваться; развернуться/развёртываться
/en/ develop , grow apace
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsiplėtoju | išsiplėtojau | išsiplėtodavau | išsiplėtosiu |
---|
2p.sg. | išsiplėtoji | išsiplėtojai | išsiplėtodavai | išsiplėtosi |
---|
3p.sg. | išsiplėtoja | išsiplėtojo | išsiplėtodavo | išsiplėtos |
---|
1p.pl. | išsiplėtojame, išsiplėtojam | išsiplėtojome, išsiplėtojom | išsiplėtodavome | išsiplėtosime |
---|
2p.pl. | išsiplėtojate | išsiplėtojote, išsiplėtojot | išsiplėtodavote | išsiplėtosite |
---|
3p.pl. | išsiplėtoja | išsiplėtojo | išsiplėtodavo | išsiplėtos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsiplėtočiau | išsiplėtotumėme, išsiplėtotume |
---|
2p. | išsiplėtotum, išsiplėtotumei | išsiplėtotumėte |
---|
3p. | išsiplėtotų | išsiplėtotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsiplėtokime, išsiplėtokim |
---|
2p. | išsiplėtok, išsiplėtoki | išsiplėtokite, išsiplėtokit |
---|
3p. | teišsiplėtoja, teišsiplėtojie | teišsiplėtoja, teišsiplėtojie |
---|
|