|
|
|
|
литовский словарь / užsipuldinėti | | užsipuldinė́ti (užsipuldinė́ja, užsipuldinė́jo) džn. (ką) нападать (на кого); подвергать нападкам (кого)
/ru/ подвергать нападкам, часто нападать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užsipuldinėju | užsipuldinėjau | užsipuldinėdavau | užsipuldinėsiu |
---|
2p.sg. | užsipuldinėji | užsipuldinėjai | užsipuldinėdavai | užsipuldinėsi |
---|
3p.sg. | užsipuldinėja | užsipuldinėjo | užsipuldinėdavo | užsipuldinės |
---|
1p.pl. | užsipuldinėjame, užsipuldinėjam | užsipuldinėjome, užsipuldinėjom | užsipuldinėdavome | užsipuldinėsime |
---|
2p.pl. | užsipuldinėjate | užsipuldinėjote, užsipuldinėjot | užsipuldinėdavote | užsipuldinėsite |
---|
3p.pl. | užsipuldinėja | užsipuldinėjo | užsipuldinėdavo | užsipuldinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užsipuldinėčiau | užsipuldinėtumėme, užsipuldinėtume |
---|
2p. | užsipuldinėtum, užsipuldinėtumei | užsipuldinėtumėte |
---|
3p. | užsipuldinėtų | užsipuldinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užsipuldinėkime, užsipuldinėkim |
---|
2p. | užsipuldinėk, užsipuldinėki | užsipuldinėkite, užsipuldinėkit |
---|
3p. | teužsipuldinėja, teužsipuldinėjie | teužsipuldinėjie, teužsipuldinėja |
---|
|