|
|
|
|
литовский словарь / iškandžioti | | iškándžioti (iškándžioja, iškándžiojo) džn. искусать/искусывать
/en/ bite all over; sting all over
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | iškandžioju | iškandžiojau | iškandžiodavau | iškandžiosiu |
---|
2p.sg. | iškandžioji | iškandžiojai | iškandžiodavai | iškandžiosi |
---|
3p.sg. | iškandžioja | iškandžiojo | iškandžiodavo | iškandžios |
---|
1p.pl. | iškandžiojame, iškandžiojam | iškandžiojome, iškandžiojom | iškandžiodavome, iškandžiodavom | iškandžiosime, iškandžiosim |
---|
2p.pl. | iškandžiojat, iškandžiojate | iškandžiojot, iškandžiojote | iškandžiodavote, iškandžiodavot | iškandžiosite, iškandžiosit |
---|
3p.pl. | iškandžioja | iškandžiojo | iškandžiodavo | iškandžios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | iškandžiočiau | iškandžiotumėm, iškandžiotumėme, iškandžiotume |
---|
2p. | iškandžiotum, iškandžiotumei | iškandžiotumėte, iškandžiotumėt |
---|
3p. | iškandžiotų | iškandžiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | iškandžiokime, iškandžiokim |
---|
2p. | iškandžioki, iškandžiok | iškandžiokit, iškandžiokite |
---|
3p. | teiškandžioja, teiškandžiojie | teiškandžioja, teiškandžiojie |
---|
|