|
|
|
|
литовский словарь / įprasminti | |
įprãsminti (įprãsmina, įprãsmino) — осмыслить/осмысливать; дать/давать смысл;
įprãsminti į́vykius — осмыслить события;
dárbas įprasminima gyvẽnimą — работа даёт смысл жизни
/en/
give a sense/meaning (to); įvykius give a meaning, arba an implication, to the events; darbas įprasmina gyvenimą work makes our lives sensible/purposeful , work gives a meaning/purpose to life
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įprasminu | įprasminau | įprasmindavau | įprasminsiu |
|---|
| 2p.sg. | įprasmini | įprasminai | įprasmindavai | įprasminsi |
|---|
| 3p.sg. | įprasmina | įprasmino | įprasmindavo | įprasmins |
|---|
| 1p.pl. | įprasminame, įprasminam | įprasminom, įprasminome | įprasmindavome, įprasmindavom | įprasminsim, įprasminsime |
|---|
| 2p.pl. | įprasminate, įprasminat | įprasminote, įprasminot | įprasmindavot, įprasmindavote | įprasminsite, įprasminsit |
|---|
| 3p.pl. | įprasmina | įprasmino | įprasmindavo | įprasmins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įprasminčiau | įprasmintumėme, įprasmintumėm, įprasmintume |
|---|
| 2p. | įprasmintum, įprasmintumei | įprasmintumėte, įprasmintumėt |
|---|
| 3p. | įprasmintų | įprasmintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įprasminkime, įprasminkim |
|---|
| 2p. | įprasminki, įprasmink | įprasminkit, įprasminkite |
|---|
| 3p. | teįprasmina, teįprasminie | teįprasminie, teįprasmina |
|---|
|
