/ru/
мочь; быть в состоянии
/en/
1. (įstengti) be able; jis gali tai padaryti he can do it; vakar jis negalėjo ateiti he could not come yesterday ; kiek galėdamas, kiek galint as far as possible; negaliu žinoti I can's say ;2. (turėti teisę, būti leidžiamam): ar gali jis ten vykti? may he go there?; gali būti maybe; perhaps; possibly; it is possible
/de/
1 (pajėgti) können* vi; jis negali pasilenkti er kann sich nicht bücken; gali būti es kann sein 2 (turėti teisę) dürfen* vi; ar galiu paklausti? darf ich fragen?
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | galiu | galėjau | galėdavau | galėsiu |
| 2p.sg. | gali | galėjai | galėdavai | galėsi |
| 3p.sg. | gali | galėjo | galėdavo | galės |
| 1p.pl. | galim, galime | galėjom, galėjome | galėdavome, galėdavom | galėsim, galėsime |
| 2p.pl. | galite, galit | galėjote, galėjot | galėdavote, galėdavot | galėsite, galėsit |
| 3p.pl. | gali | galėjo | galėdavo | galės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | galėčiau | galėtumėm, galėtume, galėtumėme |
| 2p. | galėtum, galėtumei | galėtumėte, galėtumėt |
| 3p. | galėtų | galėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | galėkime, galėkim | |
| 2p. | galėk, galėki | galėkite, galėkit |
| 3p. | tegalie, tegali | tegalie, tegali |