|
|
|
|
литовский словарь / įšarmoti | |
įšarmóti (įšarmója, įšarmójo) сильно заиндеветь/индеветь
/ru/
заиндеветь (сильно)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įšarmoju | įšarmojau | įšarmodavau | įšarmosiu |
|---|
| 2p.sg. | įšarmoji | įšarmojai | įšarmodavai | įšarmosi |
|---|
| 3p.sg. | įšarmoja | įšarmojo | įšarmodavo | įšarmos |
|---|
| 1p.pl. | įšarmojame, įšarmojam | įšarmojome, įšarmojom | įšarmodavome, įšarmodavom | įšarmosim, įšarmosime |
|---|
| 2p.pl. | įšarmojate, įšarmojat | įšarmojot, įšarmojote | įšarmodavote, įšarmodavot | įšarmosite, įšarmosit |
|---|
| 3p.pl. | įšarmoja | įšarmojo | įšarmodavo | įšarmos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įšarmočiau | įšarmotumėm, įšarmotume, įšarmotumėme |
|---|
| 2p. | įšarmotum, įšarmotumei | įšarmotumėte, įšarmotumėt |
|---|
| 3p. | įšarmotų | įšarmotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įšarmokim, įšarmokime |
|---|
| 2p. | įšarmok, įšarmoki | įšarmokit, įšarmokite |
|---|
| 3p. | teįšarmoja, teįšarmojie | teįšarmojie, teįšarmoja |
|---|
|
