|
|
|
|
литовский словарь / gūžinti | | gū̃žinti (gū̃žina, gū̃žino) идти согнувшись [съёжившись];
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | gūžinu | gūžinau | gūžindavau | gūžinsiu |
---|
2p.sg. | gūžini | gūžinai | gūžindavai | gūžinsi |
---|
3p.sg. | gūžina | gūžino | gūžindavo | gūžins |
---|
1p.pl. | gūžiname, gūžinam | gūžinome, gūžinom | gūžindavom, gūžindavome | gūžinsime, gūžinsim |
---|
2p.pl. | gūžinat, gūžinate | gūžinot, gūžinote | gūžindavot, gūžindavote | gūžinsit, gūžinsite |
---|
3p.pl. | gūžina | gūžino | gūžindavo | gūžins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | gūžinčiau | gūžintume, gūžintumėm, gūžintumėme |
---|
2p. | gūžintum, gūžintumei | gūžintumėte, gūžintumėt |
---|
3p. | gūžintų | gūžintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | gūžinkim, gūžinkime |
---|
2p. | gūžinki, gūžink | gūžinkit, gūžinkite |
---|
3p. | tegūžinie, tegūžina | tegūžinie, tegūžina |
---|
|