|
|
|
|
литовский словарь / prigrėbti | |
prigrė́bti (prigrė́bia, prigrė́bė)
1. нагрести/нагребать;
2. пригрести/пригребать;
p. šiẽną priẽ kùpetos — пригрести сено к стогу
/ru/
нагрести; нагребать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prigrėbiu | prigrėbiau | prigrėbdavau | prigrėbsiu |
|---|
| 2p.sg. | prigrėbi | prigrėbei | prigrėbdavai | prigrėbsi |
|---|
| 3p.sg. | prigrėbia | prigrėbė | prigrėbdavo | prigrėbs |
|---|
| 1p.pl. | prigrėbiam, prigrėbiame | prigrėbėme, prigrėbėm | prigrėbdavom, prigrėbdavome | prigrėbsim, prigrėbsime |
|---|
| 2p.pl. | prigrėbiate, prigrėbiat | prigrėbėt, prigrėbėte | prigrėbdavot, prigrėbdavote | prigrėbsite, prigrėbsit |
|---|
| 3p.pl. | prigrėbia | prigrėbė | prigrėbdavo | prigrėbs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prigrėbčiau | prigrėbtumėme, prigrėbtume, prigrėbtumėm |
|---|
| 2p. | prigrėbtumei, prigrėbtum | prigrėbtumėt, prigrėbtumėte |
|---|
| 3p. | prigrėbtų | prigrėbtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prigrėbkim, prigrėbkime |
|---|
| 2p. | prigrėbk, prigrėbki | prigrėbkite, prigrėbkit |
|---|
| 3p. | teprigrėbia, teprigrėbie | teprigrėbie, teprigrėbia |
|---|
|
