/ru/
разговориться
/en/
1. (iki valiai) speak to the full; 2. (įsišnekėti) get into conversation (with)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsišneku | išsišnekėjau | išsišnekėdavau | išsišnekėsiu |
| 2p.sg. | išsišneki | išsišnekėjai | išsišnekėdavai | išsišnekėsi |
| 3p.sg. | išsišneka | išsišnekėjo | išsišnekėdavo | išsišnekės |
| 1p.pl. | išsišnekame, išsišnekam | išsišnekėjome, išsišnekėjom | išsišnekėdavome | išsišnekėsime |
| 2p.pl. | išsišnekate | išsišnekėjot, išsišnekėjote | išsišnekėdavote | išsišnekėsite |
| 3p.pl. | išsišneka | išsišnekėjo | išsišnekėdavo | išsišnekės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsišnekėčiau | išsišnekėtume, išsišnekėtumėme |
| 2p. | išsišnekėtum, išsišnekėtumei | išsišnekėtumėte |
| 3p. | išsišnekėtų | išsišnekėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsišnekėkime, išsišnekėkim | |
| 2p. | išsišnekėki, išsišnekėk | išsišnekėkite, išsišnekėkit |
| 3p. | teišsišneka, teišsišnekie | teišsišneka, teišsišnekie |