/ru/
испугать; напугать; (пере)пугать
/en/
frighten, scare
/de/
erschrecken vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išgąsdinu | išgąsdinau | išgąsdindavau | išgąsdinsiu |
| 2p.sg. | išgąsdini | išgąsdinai | išgąsdindavai | išgąsdinsi |
| 3p.sg. | išgąsdina | išgąsdino | išgąsdindavo | išgąsdins |
| 1p.pl. | išgąsdinam, išgąsdiname | išgąsdinom, išgąsdinome | išgąsdindavom, išgąsdindavome | išgąsdinsime, išgąsdinsim |
| 2p.pl. | išgąsdinate, išgąsdinat | išgąsdinote, išgąsdinot | išgąsdindavote, išgąsdindavot | išgąsdinsit, išgąsdinsite |
| 3p.pl. | išgąsdina | išgąsdino | išgąsdindavo | išgąsdins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgąsdinčiau | išgąsdintumėme, išgąsdintume, išgąsdintumėm |
| 2p. | išgąsdintumei, išgąsdintum | išgąsdintumėt, išgąsdintumėte |
| 3p. | išgąsdintų | išgąsdintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgąsdinkim, išgąsdinkime | |
| 2p. | išgąsdink, išgąsdinki | išgąsdinkite, išgąsdinkit |
| 3p. | teišgąsdinie, teišgąsdina | teišgąsdinie, teišgąsdina |